žioplys

2 žioplỹs, -ė̃ smob. (4) KBII66, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Mlk; L 1. R, MŽ, N kas išsižiojęs, pravira burna. 2. Q19,108, CII25, R252, MŽ337, D.Pošk, LsB457, ŠT10,130 kas nepastabus, negudrus, žioplas žmogus: Matai, žioplė̃, anąsyk nenusipirkau, o dabar nėr Kv. Pijokams gerai y[ra], žiopliáms gerai y[ra] Trk. Mes, žiopliaĩ, gal hektarą pievos išvartėm ir parejom perlyti Slk. Žiopliaĩ, kaip statė namą, apačioj[je], po grindų, vanduo Sdb. Aš kai nusigandau, žinai, kaip vaikas, teip i žioplỹs, kad dabar būtų, aš nebijočia Skrb. Ne tau, žioply, eit grybaut! Jnšk. Už žiõplį kas atsakys, ar Šventoji Dvasia – tik pats Krš. Katrus gabus, tai dar gyvena, o kap žioplỹs katrus, tai gyvenk kap žioplỹs, nieko nepadarysi Kpč. Kur tokį žiõplį pasisiųsi? Pns. Tokio žiõplio aš da nemačiau par gyvenimą Užp. Toks žioplỹs, o dedas da išmanąs Šll. Jis džiaugėsi, kad kūrenas, nugi, kad neverda, žioplỹ tu! Mžš. Ai žioplė̃, nieko neranda Kvr. Ir aš palikau pirmą žioplių̃ skyrių pabengusi Jdr. Eik, žioplỹ! tu juk kasmets dėl ėdesių skundies K.Donel. Rods, yr daug žioplių̃, kurie nabagėlį būrą iš nelabos širdies per paiką drimelį laiko K.Donel. Kita – žioplė̃ paskutinė, vyras – aukso, ant rankų nešiok Mžš. Jisai žioplỹs, kopūstų galvą turi Vl. Žmonys žiopliaĩ buvo, galėjo išgreibti žmogų [iš vandens] Krkl. Elzė vieną mokinę, tokią žioplę, išmokino Žem. Stojõs mokytis in akadėmiją (akademiją), žioplỹs ir parvažiav[o] (neišlaikė pirmosios sesijos) Drsk. Motina vos išstūmė jį į mokyklą. Neis, ir baigta. Tikras žioplių žioplys V.Bub. Tik žiopliai telaukia, kad darbai jiems be jokio prisiveikimo pasidarytų Vd. Trečiasis [brolis] laikomas buvo kaipo tokiu, sakyt, jau žiopliù LKT198(Vv). Žiõpliau (sing. voc.) LKGI218(Skp, Glv, Pš). Jei nėščia, nežiopsok, o tai žioplį pagimdysi MTtVII31(V.Krėv). O tu žioplys kaip avinas pernykštis B.Sruog. Svečiai žiopliaĩ, svečiai begėdžiai, supratot ateit, supraskit išeit LTR(Kdl). Vyrai žiopliùkai, nusileida boboms Krš. Bernaitis šešių metukų, mergaitė penkių, tai, Dievuliau, dar žiopliùkai Srj. O kai apie mum niekur nebuvo mokyklos, tai mūsų visi tokie žiopliùkai buvo Sb. Vaikiukai juo galvo[ja], kas būsią, o tos (mergytės) žioplìkės – ki ki, ką ten! Krš. Gabi motriška – ne kokia žioplẽlė Sd. Kokia tu žiopliùkė, kad megzt nemoki VšR. Aš žinau: vaikai, kur iš numų nemokėjo vokiškai, į mokyklą buvo kai žiopliùkai Žgč. | Kauno žiõplį mačiau (buvau apvogtas) Plv. ^ Žioplys visad žvaigždes skaito PPr443. Ei tu, žioplỹ žirnių, nieko neišmanai Kdl. Išlėkė kap žioplė̃ Dv. Tas i tylia kai žioplỹs Jrb. Padarė kai žioplỹs Gdr. Eina kaip žioplys LTR(Pp). Lipliūnų geri laukai, užderėjo ropės, nėr nei vienos liuckos mergos, visos tep kap žiõplės DrskD165. Ko stovi kap žioplė̃, mokykis dirbt! Lzd. Žioplỹ, ar matai Ragainę? (sako vaikui, kai pakelia jį už ausų) Pgg. Žioplỹs neišmanys, protingas nieko nesakys Nm. Viename gale ugnis, kitame žioplỹs (rūkytojas) Nm. Vienam gale kablys, kitam žioplỹs (meškeriotojas) PnmŽ. 3. smalsuolis: Jis (senelis) sėdi, ir žiopliaĩ (vaikai) apsėda Kb.

◊ žiopliùs gáudyti žiopsoti: Eina visur žiopliùs gáudydamas KzR.

žiõplį pagáuti Jnš apsirikti, apsijuokti: Žiõplį pagavaũ – buvau krautuvėn ir sierčikų nenuspirkau Šlvn. Matai, tai abudu po žiõplį pagãvom Mrj.